Kaip kasdien užsidirbti pelno kriptovaliuta

Bendravimas atnešė rezultatų?

Lietuvoje mes to nebuvom nei matę, nei girdėję, interneto tuo metu nebuvo. Ir štai gauni informaciją, kaip tie dalykai pasaulyje sutvarkyti. Tai tikrai buvo labai svarbu. Vėliau, jau m. Niekas Lietuvoje okupacijos sąlygomis nebūtų galėjęs sukaupti tokio kaip kasdien užsidirbti pelno kriptovaliuta kolekcijos, jeigu ne Henry, mūsų praeitį liudijančios relikvijos būtų pradingusios. Kaip tie, tuomet dar daiktai, šiandien jau eksponatai, atsidūrė Amerikoje?

Istorikas, dizaineris ir heraldikos specialistas: kaip buvo kuriama Lietuvos kariuomenės atributika

Juos išsivežė tarpukario Lietuvos karininkai, traukdamiesi į Vakarus. Ženklai, medaliai, net uniformos jiems buvo labai brangūs, todėl pasiėmė kartu. Kaip jie patys yra pasakoję, nuo milinių nuėmus antpečius buvo galima ir laivu plaukti, ir kasdien praktiškai naudoti. Daug jų buvo ir išmesta, bet iš esmės tai brangios relikvijos, todėl šeimose kai kurie daiktai buvo išsaugoti. Henry rado būdą juos surinkti, padovanojo Lietuvos nacionaliniam muziejui ir šiandien galime džiaugtis išsaugota istorija.

Giedriau, mėnesį dirbote parodoje tyrėju, galėjote prisiliesti prie Lietuvos kario istorijos.

Kas patį labiausiai nustebino? Giedrius Paulauskas G. Mane labiausiai nustebino puiki jų būklė.

1. Kriptovaliutos kaip ir kur uždirbti - Dvejetainiai parinktys x

Pavyko atrasti išlikusią karininko, kaip kasdien užsidirbti pelno kriptovaliuta Vytenio Statkaus kepurę ir dvi palaidines, viena jų unikali — paskutinio pagal įsakymą m. Kolekcijoje esanti milinė su įsiūtu kailiu kaip kasdien užsidirbti pelno kriptovaliuta pat unikali ir vienetinė ir išlikusi labai puikios būklės.

Sunku patikėti, kad kolekcijoje esantis diržas netgi nepraradęs natūralaus odos blizgesio. Dažniausiai tokie dalykai susidėvi, jeigu ir išlieka, tai tikrai ne tokios geros būklės. Nerijus Treinys N. Pamenu, tuomet klausiau jo, kodėl vežėsi ir brangino šias uniformas, jų detales. Apsivelkam uniformą ir vėl grįžtame į Lietuvą. Lieka pasidžiaugti, jog uniformos grįžo kaip eksponatai, kaip Henrio Gaidžio dovana Lietuvai.

Šiandien turime išsaugotą istoriją ir konkrečius jos herojus. Ši kolekcija būtent tuo maloniai džiugina. Eksponatai, kurių priklausomybė yra žinoma, dažnai pasakoja ir jų savininkų istoriją. Štai vienos iš palaidinių kišenėje aptikau nuotrauką, kurioje užfiksuotas Vytenio Statkaus sūnus, dėvintis būtent tą tėvo palaidinę, kepurę ir diržą.

Panašu, kad ta nuotrauka joje gulėjo jau kurį laiką.

Kaip ta nuotrauka atsirado palaidinės kišenėje? Ar tai naujas eksponatas, atrastas tiriant kolekciją? Ko gero, tai vienas iš triukų, kuriuos labai mėgo Henry. Su savo kolekcija jis dalyvaudavo visuose lietuvių festivaliuose Amerikoje. Į juos atvykdavo išsamiai sudėliojęs savo pasakojimą.

Kripto, kai reikia gauti pelno

Jis paimdavo karininko uniformą, medalį, šautuvą, tikrą, veikiantį ir dar šaudantį, pridėdavo originalią m. Į kišenes pridėdavo tikrų litų, monetų ar tų laikų pasą. Tai buvo jo edukacijos forma, nes apsilankius šeimai galėjo sudominti visus. Vyrus ir vaikus dažniausiai sudomindavo ginklai, o moteris — kiti kišenėse paslėpti laikmečio atributai. Taip jis rasdavo priėjimą prie visų, užuot tiesiog padėjęs daiktą, kad jį stebėtų.

Vertingiausia H. Gaidis kolekcijos dalis yra karinės tematikos. Jis akcentuodavo, kad tik stipri tauta gali išlikti, todėl kaip kasdien užsidirbti pelno kriptovaliuta karybą jis išeivijos atstovams papasakodavo apie visą Lietuvą.

Matyt, ir minėta nuotrauka kišenėje bus taip užsilikusi. Giedriau, jūsų tyrimo istorija panašėja į tam tikrą detektyvą?

Man pasisekė, kad, kitaip nei Nerijus pirmaisiais nepriklausomybės metais, galėjau palyginti ne tik Gaidžio kolekcijoje, bet ir Lietuvos nacionalinio muziejaus saugyklose esančius eksponatus. Jie puikiai papildo vienas kitą. Pradėjau nuo mažos detalės — kolekcijoje esančių pulkininko leitenanto Motiejaus Karašos antpečių.

Į mano rankas jie pateko įrėminti rėmelyje, negalėjau matyti kitos pusės. Išėmęs pastebėjau, jog trūksta tam tikrų detalių — nėra antpečio kitos pusės dugno, liežuvėlio ir ąselės, per kurią persiveria liežuvėlis.

Ar dingo per laiką, ar nuimant nuo uniformos? Tada pastebėjau, kad įsegtos dvi žvaigždutės. Vėl kėliau sau klausimą, ar paaukštinus laipsnį jis siuvosi naują uniformą?

Skylučių neradau, taigi čia ir atsakymas — pakeltas pulkininku leitenantu Karaša pasisiuvo naują uniformą.

Ar mes galime investuoti į kripto valiutą, naudokite...

Taip visiškai pasinėriau į tyrimą ir tapau kone detektyvu. Mažas eksponatas pamažu atskleidžia savo paties istoriją, kuri pereina į jo savininko istoriją, o gal netgi turi ką papasakoti apie visą epochą?

kriptovaliutos sukurimas namu salygom

Be abejo. Štai kad ir tie patys antpečiai, kurie būdavo įsiuvami. Tai palengvinimas karininkams, kadangi turint vieną uniformą galima išsisegti paprastus antpečius ir įsisegti paradinius.

Kodėl Verta Investuoti į Kriptovaliutas? Atsakymai! | bugis.lt

Nereikia siūtis naujų uniformų, nes audiniai keliavo iš Anglijos, jos buvo siuvamos individualiai, pas meistrus, nebuvo serijinės gamybos. Taigi nors ir rodytas dėmesys kokybei, bet tai nebuvo pigus malonumas.

Dar vienas istoriškai gal ir nereikšmingas atradimas, bet jis parodo, jog kariams buvo svarbu jų įvaizdis, jie siekė atrodyti reprezentatyviai. Ir jį padariau tirdamas būtent Henrio Gaidžio kolekciją, anksčiau nieko panašaus nebuvau matęs. Kalbu apie palaidines su nugaroje įsiūtomis gumomis. Tos palaidinės priklausė tam pačiam karininkui, matyti, kad jis jas siuvosi pas siuvėjus, kurie pritaikė tokią technologiją.

Ji leidžia iš nugaros per juosmenį sujuosus diržą gražiai paskirstyti audinį, taip nesusidaro didelis klostas. To istorikas neužfiksuotų, tik su siuvimu susijęs žmogus. Tarpukario kariuomenė buvo išties reprezentatyvi?

Kariuomenė buvo viršūnėlė, todėl ir uniformose galima įžvelgti geriausius tuometinės mados pavyzdžius ir tendencijas, geriausi dalykai būdavo perimami. Išskirtinis Lietuvos kariuomenės akcentas — unikali žalsva, samaninė spalva. Mane ši spalva žavi, nors iš dalies ir apsunkina rekonstrukcijos darbą, nes nė viena kariuomenė tokio atspalvio neturi, jos visos naudoja rudą spalvą.

Atkuriant tenka ieškoti atitikmenų, artimiausia šiai spalvai yra Olandijos kariuomenės uniforma. Nerijau, kūrėte dabartinius ženklus, domėjotės analogais pasaulyje, ieškojote tarpukario Lietuvos ženklų. Turite visą paveikslą.

Kaip apibendrintumėte Lietuvos kariuomenės atributiką? Dabartinės Lietuvos kariuomenės antsiuvai yra profesionalūs, sukomponuoti pagal visus heraldikos principus ir taisykles, atėjusias iš viduramžių.

Kitose valstybėse, ypač Amerikoje, yra visiška laisvė. Ženkluose galima aptikti drakonų ir slibinų, skrendančių bombų.

Mes esame išlaikę ženklų tęstinumą ir tradiciją ir tik minimaliai stilizavę, adaptavę. Pavyzdžiui, dabartinis kepurės ženklas yra metų modelio, tik tuomet skyde būdavo komponuojamas Gedimino pilies siluetas.

Dabar jį pakeitė Vytis, dabartinis herbas, nes atkūrus Lietuvą Vilniaus problemos neturėjom. Visą pokalbį galima peržiūrėti čia. Parodoje eksponuojama viena didžiausių kada nors Lietuvai padovanotų muziejinių kolekcijų.

Ją Jungtinėse Amerikos Valstijose daugiau nei pusę amžiaus kaupė išeivijos lietuvis Henry Lazarus Gaidis, ilgą laiką dirbęs FTB agentu, o laisvalaikiu medžiojęs lietuvišką praeitį. Vertingiausia beveik toną sveriančios kolekcijos dalis yra karinės tematikos. Istorikas Norbertas Černiauskas kairėjedizaineris ir uniformų rekonstruktorius Giedrius Paulauskas ir Lietuvos kariuomenės heraldikos specialistas Nerijus Treinys.

LNM nuotr.